apdvėsti — 1 apdvė̃sti, àpdvesia, àpdvėsė intr. 1. daugeliui išstipti: Mūsų sodo[je] jau pernai kiaulės àpdvėsė, vargu bedvės šį metą Šts. 2. pasidaryti apatiškam, apleipti: Kas tau, kad toks apdvė̃sęs? Gs. 3. sulysti: Nežinau, ko tas mūsų vaikas teip… … Dictionary of the Lithuanian Language
kabalda — 2 kãbalda adv. šuoliais: Arklys kãbalda bėga Ln. Kai užkaĩlijo (suragino) kumelpalaikę, tai ta pradėjo kãbalda nešt (nelygiais šuoliais bėgti) Iš. Dar nepradėjo arklys nė kãbalda bėgt, o jis plumpt Srv. Kabalda joti geriau negu risčios – ne… … Dictionary of the Lithuanian Language
klebenti — klebenti, ẽna, ẽno 1. tr., intr. klabenti, bildenti: Ilgai klebẽno duris, kol atidarė Lzd. Vėjas duris klebẽna, tai rodos, kad kas ateina Lš. Lauke vėjas klebeno langinę rš. Klebena kas į duris J. Duris pradėjo klebenti Rm. Kas čia klebẽna į … Dictionary of the Lithuanian Language
kumelgalė — sf. (1); RtŽ žr. kumelpalaikė … Dictionary of the Lithuanian Language
kumeliočpalaikė — sf. (1) žr. kumelpalaikė: Paskutinė mano kumeliočpalaikė padvėsė BM209 … Dictionary of the Lithuanian Language
lakandi — lakandì interj. žr. lakandu: Lakandì lakandì tik lakanduoja viena kumelpalaikė Šk … Dictionary of the Lithuanian Language
niuksėti — niuksėti, niùksi, ėjo 1. intr. baksnoti (kumščiu, alkūne, snukiu): Aš jam pašonėn niuksiù, kad nevalgytų Ds. Anys man niuksėjo ir niuksėjo, kad tylėčiau Ds. Šiteip niuksėdamas tu prikeltum net numirėlį Dkk. Atsiklaupęs linguoja galva ir niùksi … Dictionary of the Lithuanian Language
numakaluoti — numàkaluoti intr. nuvažiuoti, nueiti: Įsikišo kumelpalaikę į roges ir numàkalavo į miestą Jrb. | refl.: Nusimàkalavau pas seniukus Žg. makaluoti; apmakaluoti; išmakaluoti; numakaluoti; pamakaluoti; pramakaluoti; primakaluoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
tupinėti — tupinėti, ėja, ėjo intr. 1. Š, NdŽ, Ds iter. dem. tūpti 1: Pirma višta tupinėjo, rodosi, galgi padės Mžš. Dvi nedėlias neperėjo, o dabar vėl pradėjo tupinėt Jrb. 2. iter. dem. tūpti 3: Čia pat bitelė nuo dobilėlio ant dobilėlio tupinėjo, medučio… … Dictionary of the Lithuanian Language
įbrandinti — 2 įbrandìnti tr. įbraidinti, leisti įbristi: Vainora įbrandino kumelpalaikę į pat tvenkinio gelmę Mc. brandinti; įbrandinti; išbrandinti … Dictionary of the Lithuanian Language